Paskelbta Karšti užkandžiai, Nesaldūs kepiniai

Svogūnų laiškų ir sūrio keksas. “Sezoninė virtuvė“. Ir kaip gera baigti mokslus!

Kaip man gera. Sėdžiu lovoje su pižama (taaaip, jau pats vidurdienis :p), dideliu kavos puodeliu, atversta receptų knygą ir ramybe širdy. Nors iki oficialaus diplomo gavimo liko dar dvi dienos, bet jau beveik dvi savaites žinau – aš baigiau bakalaurą. 🙂 Jausmas neapsakomas, nukrito kokie penki akmenys nuo širdies. 😀 Apibendrinus savą patirtį per tuos keturis metus labiausiai pastebiu ne akademinius laimėjimus ar žinias, o didelį patirties bagažą, kurį, emocijoms ir stresui po gynimo nurimus, dar norisi viduje susidėlioti į atitinkamus stalčiukus.. Ko gero svarbiausias dalykas, kurį supratau yra tas, kad ne visuomet pasiteisina kažkieno išmintis – “kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai“. Mano atveju, buvau užsimojusi per daug ir mylimos veiklos nebekėlė nei pasitenkinimo, nei buvo atliktos kokybiškai. Todėl dabar mokausi atsirinkti, dėliotis prioritetus ir laiką bei objektyviai vertinti savo galimybes. Nes nei išvargęs kūnas, nei protas manęs nepuošia. :))

Pasidžiaugiau laisve, o dabar noriu pasidžiaugti nauja priklausomybe – kalbu apie Renatos Ničajienės (Rennie iš sezoninėvirtuve.lt) knygą “Sezoninė virtuvė“. Tikrai pasigirsiu – manoji knyga su pačios autorės autografu. :))
virselis-1000

Internete pilna liaupsių šiai knygai, jos idėjoms bei, žinoma, autorei. Nieko naujo nepasakysiu – knyga puiki. Tai skani kelionė per keturis metų laikus ir jų teikiamas valgomas dovanas. Kuo man  asmeniškai patinka ši knyga:

  • Joje yra tokių daržovių, mėsos, ar kitų produktų, kurių aš nesu valgiusi ne dėl to, kad jie egzotiški ir sunkiai randamos Lietuvoje, o tiesiog dėl to, kad neišmaniau, ką su jais daryti. Todėl nekantrauju lietuvišką derlių prisijaukinti savo namuose.. 🙂
  • Receptai be galo aiškūs ir tuo pačiu paprasti. Niekas manęs nebūtų įtikinę, kad svogūnų pica gali būti tookia skani, kad dviese, “vienu prisėdimu“ yra sušveičiama per visą (nemažą) skardą kepta pica. Taip pat kažkada, man rodos, minėjau, kad nesu dideliausia varškės mėgėja. Paklauskit manęs, ką manau apie varškę, kai valgau varškės tinginį su džiovintais vaisiais. Tą akimirką varškę aš dievinu.
  • Kiekvienam receptui autorė turi paruošusi po komentarą: kur tas patiekalas populiariausias, iš kur kilęs, kam labiausiai tinka ir pan.

Čia tik pirmas įspūdis, kuris mano lūkesčius netgi pranoko, todėl tikiu, kad artimiau “susipažinus“ su šia knyga, dar labiau aikčiosiu ir džiaugsiuosi naujais atradimais. Ačiū autorei!!!

Na ir iš karto noriu pristatyti, mano galva, sensacija tapsiantį (ir jau kiek pastebėjau, pakankamai greit “plintantį“) Svogūnų laiškų ir sūrio keksą (psl. 26). Apie jį galite paskaityti ir pas Astą “Saulėtoje virtuvėje“. Keksas tikrai vertas pačių geriausių atsiliepimų, jis be galo lengvai pagaminamas, ingredientai – beveik visada randami namuose, keksas skanus ir karštas ir šaltas bei, žinoma, sotus.

IMG_0822

30 cm ilgio kepimo indui reikės:

  • 3 kiaušinių (visus kartus kepdama naudojau 2 kiaušinius)
  • 100 g alyvuogių aliejaus
  • 100 ml pieno
  • 200 g miltų
  • 2 a.š. kepimo miltelių
  • 100 g tarkuoto sūrio (naudojau “Džiugo“)
  • žiupsnelio druskos ir pipirų (Pagal skonį. Aš druskos visai nebededu, man pakanka sūrumo iš šoninės ir sūrio, užtat pipiriukai labai tinka čia)
  • 100 g svogūnų laiškų
  • 50 g rūkytos šoninės
  • 1 šaukštelio džiovintų raudonėlių (jų neturėjau)

Eiga:

  1. Kiaušinius, alyvuogių aliejų ir pieną išplakti iki vientisumo. Miltus atskirai sumaišyti su kepimo milteliais, sūriu, druska bei pipirais. Nuolat maišant juos suberti į kiaušinių tešlą ir viską išmaišyti iki vientisos konsistencijos, kuri turi būti tiršta.
  2. Svogūnų laiškus ir šoninę susmulkinti ir įmaišyti į tešlą, kad vienodai pasiskirstytų.
  3. Kepimo indą iškloti kepimo popieriumi ir apie 40 min. kepti iki 190 C įkaitintoje orkaitėje. Iškepusiam keksui leisti kelias minutes “pailsėti“ kepimo skardoje, tada išimti ir galutinai atvėsinti. Arba valgyti karštą, tik vis tiek siūlau palaukti bent 15 min, kad keksas sutvirtėtų ir lengviau pjaustytųsi.

IMG_0829

Šis keksas yra puikus iškylų lauke draugas, jį kepiau jau tris kartus ir planuoju vėl kepti kelionei prie jūros. :))

Reklama
Paskelbta Karšti patiekalai, Nesaldūs kepiniai

Svogūnų tarta

Anksčiau visiškai ignoruodavau receptus, kurių pavadinime yra man nesuprantamų žodžių. Ne kartą taip esu aplenkusi ir įvairiausias tartas. Kol vieną dieną atsitiktinai perskaičiau, kad šis žodis reiškia, kad patiekalas tiesiog yra pagamintas iš trapios tešlos, su kokiu nors įdaru. Kaip ten sakoma?.. Bijoma to, kas yra nepažįstama, nauja, nežinoma… O kartais už tos nežinomybės slepiasi elementarūs dalykai, į kuriuos nekreipdami dėmesio prarandam dalelę kažko įdomaus.

Šį itin paprastą ir skanų patiekalą kepu jau ketvirtą kartą. Idėjų sėmiausi iš įvairių blogerių: širšių lizdo, savaitgalio rendez-vous, kai kurių užsienio puslapių. Visus šaltinius sudėjusi suradau sau pačiai tinkamiausią receptą, kuris gal nėra itin išvaizdus, bet skoniu man pats pačiausias. Atvirai sakant pavalgius sėdėjau ir galvojau – o gražus jis man ar ne? Gal gražus, nes skanus? O gal gražus, nes kitoks? Apskritai turbūt juokinga, kad daugiau kalbu apie patiekalo grožį nei skonį… 🙂 Ir prie ko čia išvis tas grožis? Esmė ta, kad vietoj įprastų svogūnų naudojau mėlynuosius, nes esu visiška jų fanatikė. Mama sakė – nebus taip skanu, kaip su paprastais. Cha, mamos irgi klysta. :)) Visgi tiek skonis, tiek grožis yra suvokiami individualiai, todėl siūlau išsikepti ir įsivertinti patiems.

IMG_0007

25 cm neaukštai skardelei reikia:
Tešlai:

  • 200 g miltų
  • 100 g sviesto
  • žiupsnis druskos
  • 2 v.š. šalto vandens
  • 1 kiaušinis

    Įdarui:

  • ~ 400 g mėlynųjų svogūnų
  • 0,5 a.š. malto muskato
  • druskos pagal skonį
  • česnakinių pipirų pagal skonį
  • 50 g sviesto
  • 2 didelių kiaušinių
  • 200 ml šilto pieno
  • 0,5 v.š. miltų
  • 60 g tarkuoto “Džiugo“
  • 100 g karšto rūkymo kalakutienos kumpelio (galima keisti šonine)

Eiga: Pirmiausia reikia pasiruošti tešlą. Šaltą vandenį kelioms minutėms patalpinu į šaldiklį (šito nebūtina daryt, jei iš jūsų krano bėga labai šaltas vanduo). Miltus sumaišyti su druska, sudėti kubeliais pjaustytą sviestą ir apvelti, kol gausis smėlinė konsistencija. Įmušti kiaušinį, pilti vandenį ir užminkyti tešlą. Dėti ją į maistinę plėvelę ar maišelį ir laikyti šaldytuve 1 val.

Svogūnus supjaustyti pusžiedžiais, sumaišyti su prieskoniais ir vis maišant kepinti svieste 15 min, kol svogūnai sukrenta, tampa peršviečiami. Tuomet berti miltus, pamaišyti ir dar pakepti. Pieną pašildyti ir pamažu supilti į svogūnų masę ir pakaitinti dar kelias minutes. Kiaušinius suplakti, ir sumaišyti su sūriu bei smulkintu kumpeliu. Svogūnus nukelti nuo ugnies ir sumaišyti su kiaušinio plakiniu.

Atšalusią tešlą iškočioti, įkloti į paruoštą skardą, sudėti įdarą ir kepti iki 180 C įkaitintoje orkaitėje ~35 minutes.
IMG_0017

Paskelbta Nesaldūs kepiniai

Batonas pagal Julia Child

Kažkaip atrodo, kad viskas, kas bus gaminama pagal Julia, pavyks. Be jokių abejonių. Kol kas 2 kartai parodė, kad galiu kliautis jos receptais. Tą ir darau.

Batonas labai skanus, plutelė traški traški, o vidus minkštutėlis, gali riekelę suspausti iki kol susiliečia pirštai, o po to ji vėl gražiai išsipučia… 😉

IMG_4557

IMG_4560

2 kepalams reikia:

  • 2,5 stiklinės šilto vandens
  • 7 g sausų mielių
  • 1 a.š. cukraus
  • 1 a.š. druskos
  • 6 puodeliai miltų
  • 2 v.š. kambario temperatūros sviesto

Eiga: Mieles ir cukrų ištirpint 0,5 stiklinės vandens. Palaukt 5 min. kol šiek tiek suputos. Supilti likusį vandenį, druską, pamažu maišant berti miltus ir sviestą. Išminkyti iki vientisos masės, kuri gaunasi minkšta ir elastinga. Palikti kilti 1h. Tada padalinti į 2 dalis, lengvai iškočioti stačiakampius iš abiejų ir sulankstyti į 3 dalis, kaip laišką. Lenkimais į apačią dėti į aliejumi pateptas ir miltais pabarstytas skardeles ir dar leisti pakilti apie valandą. Tešla gali pradėti lipti į viršų, bet nubėgti į šonus neturėtų. Kepti 190 C apie 35 minutes. Iškepus apšlakstyti vandeniu, kad pluta nebūtų per kieta.

IMG_4573

IMG_4575Jau žinau, kokius sumuštinius pakuosiuos į paskaitas… 😉

Paskelbta Nesaldūs kepiniai

Svogūnų duona

Kiek aš su ja privargau! Pirmiausia – tešla taip lipo prie rankų, kad dar apie 100 g miltų turėjau pridėti. Po to ji man kildama tiesiog plėtėsi  į šonus, kol tapo skardos dydžio! Baigėsi kantrybė, padalinus per pusę sudėjau tešlą į atskirus kepimo indus ir…ji iškepė! O galvojau, kad esu pasmerkta duonos kepime. Visgi nesuprantu, kas čia buvo blogai, kad man taip nesisekė iš pradžių su ja. O receptą skolinausi iš Ievos Marijos, kuriai, panašu, viskas sekės daug geriau. 🙂 Vis dėlto, skonis mane nustebino, pasakiška duonytė. Pasakiška.

IMG_4466

 

Reikia:

  • 475 g kvietinių miltų (originale rašo 375 g, bet jau minėjau, dėl ko aš naudojau daugiau)
  • 200 g pilno grūdo kvietinių miltų
  • 7 g sausų mielių
  • 1 a.š. druskos
  • 375 ml vandens (manau, kad pakaktų ir 350 ml)
  • 2-3 v.š. aliejaus
  • 1 didelis svogūnas

Eiga: Susmulkintą svogūną pakepinti svieste iki auksinės spalvos, sakiau žiūrėsiu, kiek laiko čia tas užima, bet pamiršau. Manau apie 15 min. Visus ingridientus sumaišyti atskirame inde (taip, tiesiog sumaišyti, netirpinti mielių vandeny, nesicackint, o tik sumaišyti). Visgi aš šiek tiek cackinaus: mieles sumaišiau su miltais ir druska, tada maišant pyliau aliejų ir vandenį, sudėjau pakepintus svogūnus ir minkiau vis pridėdama miltų, nes nenorėjo tešla atlipt man nuo pirštų. Jau ir nervas buvo paėmęs, kame čia šuo, kad taip lipo prie rankų man, bet džiaugiuos, kad pabaiga laiminga. 😉 Taigi tešlą aliejumi išteptame dubenyje šiltai laikyti apie 2h. Tada dalinti į 2 mažesnius kepimo indus, pateptus aliejumi bei pabarstytus miltais, ir kepti 230 C 10 min, po to temperatūrą sumažinti iki 210 ir kepti dar 35 min. Iškepusią duoną apšlakstyti vandeniu, kad pluta nebūtų per kieta. Leisti kiek atvėsti ir išimti iš kepimo indų.

IMG_4470

IMG_4467

 

Paskelbta Nesaldūs kepiniai

Batonas?

IMG_4021

Idėja išsikepti batoną galvoje sukosi jau seniai. Parduotuvėse kuris laikas neatrandu tokio, kuris man patiktų be pretenzijų. Vienas per sausas, kitas per saldus, trečias per daug “pieninis:… Anksčiau tokia išranki nebuvau, bet po vasaros svetur mūsiškiai batonai man patapo nebe tokie gardūs. Dabar, kai pamačiau kaip lengva išsikepti tą kasdienį sumuštinių pagrindą (?) abejoju, ar greitu metu dar pirksiu jį parduotuvėje. 🙂

Klaustukas pavadinime ne šiaip sau. Čia nėra visiems įprastas baltas, šviesus kepalėlis. Aš dėjau pusiau paprastus miltus, pusiau pilno grūdo kvietinius. Todėl gavosi toks neįprasto, bet labai labai gardaus skonio Ponas Batonas. 🙂

Receptą radau čia. Suviliojo tas žodis “pradedantiesiems“. Smagu, pats pirmas mano batonas jau “gatavas“. 🙂 Neapsistosiu ties šiuo ir tikrai eksperimentuosiu toliau!

2 batonams reikia:

  • 1 stiklinės šilto vandens
  • 7g sausų mielių (arba apie 20g šlapių)
  • 1 v.š. cukraus
  • 300 g kvietinių miltų
  • 300 g pilno grūdo kvietinių miltų
  • 1 a.š. druskos
  • 7-8 v.š. aliejaus

Eiga:

Stiklinėje vandens ištirpinti mieles ir cukrų. Maišyti tol, kol nebebus sušokusių mielių gabalėlių. Leisti pabūti ~15min. Miltus, druską ir aliejų sumaišyti. Į juos supilti mielių, cukraus ir vandens mišinį ir išminkyti tešlą iki vientiso rutulio. Jį šiltoje vietoje palikti aliejumi išteptame dubenyje uždengus drobiniu rankšluosčiu kokiai valandai. Tešla turi padvigubėti. Tuomet padalinti ją į 2 dalis. Abi jas iškočioti ir vynioti iki pailgos batono formos. Tuomet dar šiltai palikti kokiai valandai pakilti.

Kepti 200C įkaitintoje orkaitėje ant kepimo popieriumi išklotos skardos apie 25min.

Skanaus!

IMG_4026